Temų sritis ➤ VBE I (11 klasė) išplėstinis kursas
Periodinės funkcijos
Periodinė funkcija f(x) vadinama periodine, jei yra toks skaičius T ≠ 0, kad su visais x iš funkcijos apibrėžimo srities x + T taip pat priklauso apibrėžimo sričiai ir f(x + T) = f(x). Šis skaičius T vadinamas funkcijos f(x) periodu.
Periodas T yra mažiausias teigiamas skaičius, už kurį pasikartoja funkcijos reikšmės. Funkcijos su periodais 3, 6, 9 yra pavyzdžiai periodinių funkcijų.
Periodinės funkcijos dažnai naudojamos aprašyti reiškinius gamtoje ir technikoje, kurie pasikartoja reguliariai: svyravimai, bangavimas, ar paros ciklai. Tokios funkcijos dažniausiai aptinkamos fizikoje ir matematikoje, ypač trigonometrijoje.
Bet kokio kampo trigonometrinės funkcijos
Žinai, kaip apskaičiuoti bet kokio posūkio kampo x sinusą, kosinusą, tangentą ir kotangentą. Dėl to galime kalbėti apie realiojo kintamojo funkcijas:
- f(x) = sin x
- f(x) = cos x
- f(x) = tg x
- f(x) = ctg x
Funkcija f(x) = sin x kiekvienai argumento reikšmei x ∈ R priskiria sinuso reikšmę iš intervalo [-1; 1].
Funkcija f(x) = cos x kiekvienai argumento reikšmei x ∈ R priskiria kosinuso reikšmę iš intervalo [-1; 1].
Funkcija f(x) = tg x kiekvienai argumento reikšmei x ∈ R, išskyrus x = π / 2 + πk, kur k ∈ Z, priskiria tangento reikšmę iš intervalo (-∞; +∞).
Funkcija f(x) = ctg x kiekvienai argumento reikšmei x ∈ R, išskyrus x = πk, kur k ∈ Z, priskiria kotangento reikšmę iš intervalo (-∞; +∞).
📈 Trigonometrinių funkcijų periodiškumas
Trigonometrinės funkcijos yra periodinės. Nagrinėjant posūkio kampus, pastebėjai, kad kai apskritimo spindulys pasisuka kampu 2π (360°), taškas A grįžta į pradinę padėtį ir jo koordinatės nekinta. Tai reiškia, kad posūkio kampų φ1 = x ir φ2 = x + 2πk, kur k ∈ Z, sinuso ir kosinuso reikšmės yra tos pačios.
Taip pat galioja šios taisyklės:
- sin(x + 2πk) = sin x, kur k ∈ Z
- cos(x + 2πk) = cos x, kur k ∈ Z
- tg(x + πk) = tg x, kur k ∈ Z
- ctg(x + πk) = ctg x, kur k ∈ Z
Funkcijų f(x) = sin x ir f(x) = cos x mažiausias teigiamas periodas yra 2π, o funkcijų f(x) = tg x ir f(x) = ctg x mažiausias teigiamas periodas yra π.
💡 Taigi, tangentui bei kotangentui galioja lygybės:
- tg(x + πk) = tg x, kur k ∈ Z
- ctg(x + πk) = ctg x, kur k ∈ Z
Funkcija f(x) = sin x
🖊️ Funkcijos f(x) = sin x grafinis braižymas
Norėdami nubraižyti funkcijos f(x) = sin x grafiką, nubraižome vienetinį apskritimą ir taškus A₀, A₁, A₂… padalijame į dvylika lygių dalių. Taškas A₀ atitinka 0° posūkio kampą, taškas A₁ – 30°, taškas A₂ – 60° ir t. t.
Šalia apskritimo pridedame koordinatinę sistemą taip, kad apskritimo skersmuo būtų x ašyje. Trigonometrinių funkcijų grafikus įprasta braižyti naudojant radianus, todėl naudojame atkarpą [0; 2π]. Pažymime atkarpą, kurios ilgis maždaug 6,28.
Kiekvieno apskritimo taško ordinatės (aukštis) atitinka kampo sinuso reikšmę. Susiedami šias ordinates gauname kreivę, vadinamą sinusoide.
📈 Sinusoidės grafiko savybės
Kadangi funkcija f(x) = sin x yra periodinė, jos periodas yra 2π. Grafiko dalys kartojasi, pratęsiant jas tiek teigiamoje, tiek neigiamoje Ox ašies pusėje.
Atkreipk dėmesį! Taškai, tokie kaip A₁ ir A₅, A₂ ir A₄, turi vienodas ordinates. Tai reiškia, kad sinusoidės bangos yra simetriškos intervalo vidurio atžvilgiu.
📊 Funkcijos f(x) = sin x savybės
- Apibrėžimo sritis: visi realieji skaičiai R.
- Reikšmių sritis: intervalas [-1; 1].
- Periodas: mažiausias teigiamas periodas yra 2π.
- Simetrija: grafikas simetriškas koordinačių pradžios taško atžvilgiu, funkcija yra nelyginė: f(-x) = -sin(x).
- Nuliai: funkcijos reikšmės lygios nuliui taškuose: … -2π, -π, 0, π, 2π, 3π … Taip galima užrašyti trumpiau:
- f(x) = 0, kai x = πk, k ∈ Z.
- Intervalai, kuriuose f(x) > 0: periodiškai kartojasi kas 2π. Paimkime vieną artimiausią koordinačių pradžios tašką esantį intervalą (0; π) ir pridėkime 2πk. Trumpiau tariant:
- f(x) > 0, kai x ∈ (2πk; π + 2πk), k ∈ Z.
- f(x) < 0, kai x ∈ (π + 2πk; 2π + 2πk), k ∈ Z.
- Funkcijos kilimo ir kritimo intervalai:
- f(x) didėja, kai x ∈ (-π/2 + 2πk; π/2 + 2πk), k ∈ Z.
- f(x) mažėja, kai x ∈ (π/2 + 2πk; 3π/2 + 2πk), k ∈ Z.
- Didžiausia reikšmė: f(π/2 + 2πk) = 1, k ∈ Z.
- Mažiausia reikšmė: f(3π/2 + 2πk) = -1, k ∈ Z.
🔄 Atvirkštinė funkcija g(x) = arcsin x ir jos savybės
Mokysitės spręsti lygtis sin x = y, tad pravartu apibrėžti funkciją f(x) = sin x atvirkštine funkcija. Žinai, kad atvirkštinės funkcijos galime ieškoti tik intervale, kur funkcija yra tik didėjančioji arba mažėjančioji. Šis intervalas yra [−π/2; π/2].
Lygties sin x = y sprendiniai intervale [−π/2; π/2] užrašomi taip: x = arcsin y (skaitykime: arkssinusas y).
Žinai, kad kitos atvirkštinės funkcijos reikšmės ir apibrėžimo sritys yra susikeitusios, o grafikai simetriški tiesės y = x atžvilgiu.
Intervale [−π/2; π/2] nubrėžtas funkcijos y = sin x grafikas. Naudodami simetriją, gauname funkcijos g(x) = arcsin x grafiką.
- D(g): [-1; 1]
- E(g): [-π/2; π/2]
- Savybė: g(x) yra nelyginė funkcija.
📌 Prisimink! arccos(-x) = -arcsin(x).
🧮 Lygčių ir nelygybių sprendimas
Sprendžiame lygtį sin x = a. Vienoje koordinačių plokštumoje nubraižome sinusoide ir tiesę y = a.
🔑 Lygties sin x = a sprendimas:
Čia k ∈ Z.
- sin x = 0; x = πk;
- sin x = 1; x = π/2 + 2πk;
- sin x = -1; x = -π/2 + 2πk;
- sin x = a, -1 ≤ a ≤ 1; x = (-1)k arcsin a + πk;
- kai |a| > 1, lygtis neturi realių sprendinių.
📊 Pastebime:
- Kai |a| > 1, tiesė y = a nekerta sinusoidės, todėl lygtis neturi realiųjų sprendinių.
- Kai a = 1, tiesė y = 1 liečia sinusoidė. Sprendiniai: x = π/2 + 2πk, k ∈ Z.
- Kai a = -1, tiesė y = -1 liečia sinusoidė. Sprendiniai: x = -π/2 + 2πk, k ∈ Z.
- Kai a = 0, tiesė y = 0 sutampa su koordinačių ašimi Ox. Sprendiniai: x = πk, k ∈ Z.
- Kai -1 < a < 1, sprendinių ieškome atkarpoje, apimančioje vieną sinusoidės periodą, t. y. 2π ilgio intervale [−π; π]. Kiti sprendiniai kartojasi kas 2π. Šioje atkarpoje matome du sprendinius: x₁ ir x₂, kuriuos galime apibrėžti kaip:
- x₁ = arcsin a
- x₂ = π – x₁ = π – arcsin a
📌 Atsižvelgiant į periodiškumą, lygties sin x = a sprendiniai gali būti užrašomi:
x = (-1)k arcsin a + πk, k ∈ Z. Kai a = ±1, naudojame konkrečius sprendimus. 🧠
Funkcija f(x) = cos x
Funkcijos f(x) = cos x grafikas ir savybės 📈
Funkcijos f(x) = cos x grafika, vadinama kosinusoide, galime nubraižyti panašiai kaip ir funkcijos f(x) = sin x, t. y. pasinaudodami vienetiniu apskritimu. Galime elgtis ir kitaip – skaičiuotuvu sudaryti funkcijos reikšmių lentelę ir pagal jos duomenis nubraižyti grafiką arba grafiką nubraižyti kuria nors kompiuterio programa. Jos bus toks kaip funkcijos f(x) = sin x grafikas, tik pasislinkęs per π/2 vienetų į kairę.
Įsimink!
- D(f) = ℝ,
- E(f) = [-1; 1],
- T = 2π,
- cos(-x) = cos x.
Funkcijos f(x) = cos x savybės ✨
- D(f) = ℝ;
- E(f) = [-1; 1];
- funkcija yra periodinė, jos mažiausias teigiamas periodas T = 2π;
- funkcija yra lyginė, cos(-x) = cos x;
- f(x) = 0, kai x ∈ (π/2 + 2πk; 3π/2 + 2πk), k ∈ ℤ;
- f(x) > 0, kai x ∈ (-π/2 + 2πk; π/2 + 2πk), k ∈ ℤ;
- f(x) < 0, kai x ∈ (π/2 + 2πk; 3π/2 + 2πk), k ∈ ℤ;
- f(x) reikšmės didėja, kai x ∈ (-π/2 + 2πk; 2πk), k ∈ ℤ;
- f(x) reikšmės mažėja, kai x ∈ (2πk; 3π/2 + 2πk), k ∈ ℤ;
- didžiausia reikšmė, lygi 1, funkcija įgyja taškuose x = 2πk, k ∈ ℤ;
- mažiausia reikšmė, lygi -1, funkcija įgyja taškuose x = π + 2πk, k ∈ ℤ.
🔹 Funkcija g(x) = arccos x 🔹
Intervale (0; π) funkcija f(x) = cos x yra mažėjančioji ir lygtis cos x = y turi vienintelį sprendinį x = arccos y. Sukeitę nežinomuosius vietomis, turime atvirkštinę funkciją g(x) = arccos x (skaitome: arkkosinusas x).
Viena kitai atvirkštinių funkcijų reikšmių ir apibrėžimo sritys yra susikeitusios, o grafikai simetriški tiesės y = x atžvilgiu, todėl, turėdami funkcijos y = cos x grafiką intervale [0; π], galime nubraižyti jai atvirkštinės funkcijos g(x) = arccos x grafiką. Iš jo matome, kad g(x) = arccos x yra mažėjančioji ir nei lyginė, nei nelyginė funkcija. Galima įsitikinti, kad arccos(-x) = π – arccos x.
Įsimink! 🧠
- D(g) = [-1; 1],
- E(g) = [0; π],
- arccos(-x) = π – arccos x.
Lygties ir nelygybių sprendimas
Sprendžiame lygtį cos x = a. Vienoje koordinačių plokštumoje nubrėžiame kosinusoidę y = cos x ir tiesę y = a.
- Kai |a| > 1, tiesė y = a nekerta kosinusoidės, todėl lygtis sprendinių neturi.
- Kai a = 1, tiesė y = 1 liečia kosinusoide. Sprendiniai: x = 2πk, k ∈ Z.
- Kai a = -1, tiesė y = -1 liečia kosinusoide. Sprendiniai: x = π + 2πk, k ∈ Z.
- Kai a = 0, tiesė y = 0 (ašis Ox) kerta kosinusoide taškuose x = π/2 + πk, k ∈ Z.
- Kai -1 < a < 1, sprendinių ieškosime viename kosinusoides 2π ilgio intervale [-π, π], kiti sprendiniai kartosis kas 2π. Šiame intervale lygtis turi du sprendimus: x1 ir x2 = -x1. Pagal apibrėžtį x1 = arccos a. Tada x2 = – arccos a. Sprendinius užrašome vienu reiškiniu:
x = ± arccos a + 2πk, k ∈ Z.
Funkcija f(x) = tg x
Funkcijos f(x) = tg x grafikas ir savybės
Šios funkcijos grafiką taip pat galima nubraižyti remiantis vienetiniu apskritimu arba sudarius funkcijos reikšmių lentelę (skaičiuotuvu apskaičiavus kuo daugiau funkcijos reikšmių), arba paprasčiausiai kompiuteriu. Jau žinai, kad x ≠ π/2 + πk, be to, funkcija yra periodinė, jos mažiausias teigiamas periodas lygus T = π, todėl grafikos dalis nubrėžta intervale [-π/2; π/2], kartojasi kas π vienetų.
- D(f) = R, išskyrus taškus x = π/2 + πk, k ∈ Z;
- E(f) = R;
- Funkcija yra periodinė, jos mažiausias teigiamas periodas T = π;
- Funkcija nelyginė, tg(-x) = -tg(x);
- f(x) = 0, kai x = πk, k ∈ Z;
- f(x) > 0, kai x ∈ (πk; π/2 + πk), k ∈ Z;
- f(x) < 0, kai x ∈ (-π/2 + πk; πk), k ∈ Z;
- Funkcijos reikšmė didėja, kai x ∈ (-π/2 + πk; π/2 + πk), k ∈ Z;
- Didžiausios ir mažiausios reikšmės nėra.
Funkcijos f(x) = tg x grafikas vadinamas tangentoide.
Įsimink!
D(f) = R, išskyrus x = π/2 + πk, k ∈ Z
E(f) = R
T = π
tg(-x) = -tg(x)
Funkcija g(x) = arctg x
Funkcija f(x) = tg x intervale (-π/2; π/2) yra didėjančioji ir iš lygybės tg x = y visada galime rasti x reikšmę. Tokia funkcija turi atvirkštinę funkciją g(x) = arctg x (skaitome: arktangentė iks).
Funkcija g(x) = arctg x kiekvienam skaičiui x ∈ R (tangento reikšmei) priskiria tokį skaičių y = g(x) (posūkio kampo reikšmė) iš intervalo (-π/2; π/2), su kuriuo tangentas lygus x.
Nubraižome funkcijos f(x) = tg x grafiką ir, remdamiesi atvirkštinių funkcijų simetriškumo savybe, funkcijos g(x) = arctg x grafiką.
Nustatome atvirkštinės funkcijos savybes:
- D(g) = R, E(g) = (-π/2; π/2)
- Funkcija nėra lyginė, nes arctg(-x) = -arctg x.
D(g) = (-∞; +∞), E(g) = (-π/2; π/2)
arctg(-x) = -arctg x
Lygčių ir nelygybių sprendimas
Lygties tg x = a sprendiniai yra funkcijų f(x) = tg x ir y = a grafikų sankirtos taškų abscisės. Iš brėžinio matyti: su bet kuria a reikšme lygtis tg x = a turi be galo daug sprendinių. Intervale (-π/2; π/2) sprendinys yra vienintelis x = arctg a. Kiti sprendiniai kartojasi kas π.
Visus lygties tg x = a sprendinius galime užrašyti taip:
- x = arctg a + πk, k ∈ Z.
Funkcija f(x) = ctg x
📈 Funkcijos f(x) = ctg x grafikas ir savybės
Sudarius funkcijos f(x) = ctg x reikšmių lentelę intervale (0; π), galime šiame intervale nubraižyti grafiko dalį. Pakartoję šią dalį kas π vienetų, gausime funkcijos f(x) = ctg x grafiką – kotangentoidę. Iš jos galime nustatyti funkcijos f(x) = ctg x savybes:
- ⚙️ D(f) = ℝ, išskyrus taškus x = πk, k ∈ ℤ;
- ⚙️ E(f) = ℝ;
- 🔁 funkcija yra periodinė, jos mažiausias teigiamas periodas T = π;
- ↕️ funkcija nelyginė, ctg(-x) = -ctg(x);
- 📍 f(x) = 0, kai x = πk, k ∈ ℤ;
- 📈 f(x) > 0, kai x ∈ (πk; π(k + 1/2)), k ∈ ℤ;
- 📉 f(x) < 0, kai x ∈ (π(k + 1/2); π(k + 1)), k ∈ ℤ;
- ↘️ funkcijos reikšmės mažėja, kai x ∈ (π(k + 1/2); π(k + 1)), k ∈ ℤ.
Funkcijos f(x) = ctg(x) grafikas vadinamas kotangentoide.
Funkcija g(x) = arctg x
Funkcija f(x) = ctg(x) intervale (0; π) yra mažėjančioji ir iš lygybės ctg x = y visada galime rasti x reikšmę. Tokia funkcija turi atvirkštinę funkciją g(x) = arctg(x) (skaitome: arktangentas iks). Funkcija g(x) = arctg x kiekvienam skaičiui x ∈ ℝ (kotangento reikšmei) priskiria tokį skaičių y = g(x) (posūkio kampo reikšmę) iš intervalo (0; π), su kuriuo kotangentas lygus x.
Nustatome atvirkštinės funkcijos savybes:
D(g) = ℝ,
E(g) = (0; π).
Iš grafiko matome, kad funkcija yra nei lyginė, nei nelyginė, nes arctg(-x) = π – arctg(x).
📐 Lygtis ir nelygybių sprendimas
Lygtis ctg x = a su visomis a reikšmėmis turi be galo daug sprendinių, tačiau intervale (0; π) sprendinys yra vienintelis x = arctg a, kiti sprendiniai kartojasi kas π. Visus lygties ctg x = a sprendinius galime užrašyti taip: x = arctg a + πk, k ∈ ℤ. Neužmiršk, kad arctg(-a) = π – arctg(a).
ctg x = a;
x = arctg a + πk, k ∈ Z.
Funkcijos grafiko transformacijos ir redukcijos formulės
Apskaičiuojant trigonometrinių funkcijų reikšmes, redukcijos formulės padeda pakeisti kampą (dažniausiai sumažinti). 😊
Jau žinai šias formules:
- sin(180° – α) = sin α
- cos(180° – α) = -cos α
Šios formulės naudojamos vienetinio apskritimo analizėje, padedant lengviau dirbti su kampais. 📐
Funkcijos grafiko transformacijos ir periodiškumas
Žinome, kad funkcijos y = f(ax) grafikas gaunamas iš funkcijos y = f(x) grafiko, kai jį ištempiame arba suspaudžiame pagal reikšmę a. 🔄
- Kai a > 1, grafikas ištempiamas ➡️
- Kai 0 < a < 1, grafikas suspaudžiamas ⬅️
Funkcijos periodas keičiasi pagal šią formulę: T → T/a. 📊
Kitos trigonometrinių funkcijų grafikų transformacijos
Visos trigonometrinių funkcijų grafikų transformacijos atliekamos pagal universalias taisykles. 🔄 Naudok šias taisykles visoms trigonometrinėms funkcijoms! 😊
Populiariausios temos:
- Trikampio plotas, trikampio ploto formulė
- Pitagoro teorema
- Stačiojo trikampio plotas
- Apskritimo plotas
- Skritulio plotas
- Apskritimo ilgis
- Lygiagretainis
- Rombas
- Trapecija, trapecijos plotas
- Cilindro tūris (ritinio tūris)
- Kvadrato plotas
- Koordinatės
- Abscisė
- Statusis trikampis
- Lygiašonė trapecija
- Kūgio tūris
- Daugyba
- Dalyba
- Apskritimas
- Kūgis
- Diskriminantas, diskriminanto formulė
- Natūralieji skaičiai
- Matematikos formulės
- Laipsniai
- Mediana
- Moda
- Stačiakampio plotas
- Lygiašonis trikampis
- Lygiašonio trikampio plotas
- Lygiakraščio trikampio plotas
- Kubas
- Procentai
- Stačiakampis
- Taisyklingoji piramidė
- Greitosios daugybos formulės
- Proporcija
- Kvadratas
- Skritulys
- Rutulys
Grįžkite iš Trigonometrinės funkcijos temos į MatematikosGuru.com pradžią